Laba diena kybartiečiai ir prijaučiantys.
Įdomus tas lietuvio žmogaus, miestelio ar jo akmenų gyvenimas. Oi koks įdomus.
Turiu aš kaimyną Kauno pakrašty, Amaliuose.
Kokių tik darbų žmogus nedirbęs. Darbštus ir malonus kaimynas. Tikras savas lietuvis.
Paskutinius keletą metų dirba kokioj tai ryšių statybos firmoj. Po visą Lietuvą užsakymus vykdo. Tranšėjas kasa - kabelius kloja. Veiksmas vyksta miesteliuose. Dažnai akmuo kelią pastoja. Myli kaimynas akmenis. Akmuo - tai tikra, tvirta ir amžina. Niekada negrižta - jau pora metų iš darbo be akmens. Įmeta į mašinikę. Į bagažą didesnį. Pora mažesnių į saloną. Sena ta mašinikė - jai vienodai rodo. Su žmona pavakare ridinėja. Primatuoja palei trobą. Gražu, žinokit. Gražu ir akiai, ir tvarkinga.
Įdomioji dalis
Toj nuotraukoj kur pakilimas iš garažo. Nuo durų kvadratiniai akmenys, šviesesni - iki kanalizacijos grotų - iš mūs Kybartų miestelio. Pora metų atgal dirbo jie. Klojo kabelį prie pat pervažos - skersai kelio ir po šaligatviais. Šiais akmenimis šaligatvis grįstas buvo. Giliau rado. Tvarkingai ištašyti. Nepaliko. Pargabeno Kaunan. Bet nedaug ten ardė - neužteko garažo išvažiavimui. Kito krašto akmenimis užbaigė pakilimą.
Į geras rankas Suvalkijos akmenukai pateko. Negaila.
Klokim tik gerus kelius. Turim iš ko klot - ir iš ko pasimokyt.
Zenius
