Diena, kai Aukščiausiasis nusižemina
Devintinės – Švenčiausioji Kristaus Kūno Ir Kraujo šventė – diena, kai ypatingu būdu sugrįžtame į Paskutinės vakarienės menę, apmąstydami mūsų Išganytojo žodžius: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje.“ [...] Ir, paėmęs duonos, Jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui.“ Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano Kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Evangelijų pasakojimai).
